Balti patalai vis dar draikos,
Juos pakelti snieguolėm sunku.
Nesutikti senoliui ir vaikui
Pakelėj šalpusnėlio žiedų.
 
Tik vėliau, gal atėjus balandžiui,
Kai varpai džiugią žinią paskelbs,
Prisikėlusio Viešpaties garbei
Žibuoklėlės į dangų pažvelgs.
 
Neužtruks prie upelio ir plukės,
Net lazdynas rausvu žiedeliu,
Kur ilgai žirginėliai jį supo,
Džiaugsis spinduliu saulės šiltu.
 
Dar balti patalai prie vyšnelės,
Prie kamieno senų obelų,
Bet žemelė jau budinas, kelias
Subanguot želmenėliais laukų.