garažo gyvenimas:
trys plaktukai, priekalas
kūjis ir aš
 
ant suolo iš Mizidės namo atnešto
laukiu pavasario
jis visur
name užlipęs ant aukšto
palėpėje
skrynioj, pilnoje pergamentinių raštų
ne čia
blusa šokinėja nuo šalčio
 
gyvenu kaip mėnulis
viduje juodaplunksnė, juodatonė
juodapelkė
juodoji skylė
 
ar jauti Parį
dūdele grodamas
išviliojo dievybes pašokti
liko nesuprastas
netgi nesurastas
netgi be jų
 
paukštukai gūžtose
ritėmis
ir jie be pavasario
plunksniniai debesys
nuo kurių aš
 
nušokau
slenka naktys kaip dienos
bėga dienos kaip naktys
žemai