Nors ir pilkas dangus, grįžta gervės.
Žino jos – bus šviesu Lietuvoj.
Šitaip plaikstės, virpėjo trispalvės
Kovo 11-osios dienoj.
 
Kaip kam akys sugedo, apako,
Sakė – šimtas, nors buvo penki gal šimtai.
Jauni žmonės kolonom važiavo,
Gaudė Vilnius, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai.
 
Plaukė trispalvių upės keliais, miestų gatvėm,
Budo širdys, su jom ir gyva Lietuva.
Ei, žiniasklaidos antys, politikos žvirbliai,
Štai, kur tikras lietuvis, garbinga tauta!
 
Plaukė upės žmonių tvirto ryžto
Ginti Lietuvą, kirst per nagus
Tiems, kas ją skaldyt ir juodint išdrįstų,
Niekinti kalbą, Tėvynės karius.
 
Svetimo dvoko mums kišti nereikia,
Šeimų nepakeisti tuščiais burbulais.
Tėvą ir motiną atskiria vaikas,
Seserys, broliai – vieningi pečiai.
........................................................
Grįžta gervės, į žemę pavasaris grįžta.
Pakrantės ir sodai žiedais sužydės.
Jei kas mano, kad jie visagaliai, oi klysta,
Nes vėliavos šaukia – tauta nekentės!