Vėjo vaikai
Klausyk kaip vėjai kužda žuvėdrų dainą
Virš vandenyno – ar jauti – artėja audra,
O šlapi smėlio takai užsitrauks – kur leki
Be manęs basas per nugludintas smiltis?
Medžiai oš dar negirdėtus žodžius,
O tarp kopų saulės zuikiai kvies šokti –
Ar pagausi man sudužusią bangą,
Bangą po pirmojo pavasario lietaus?
Žiūrėk kur bėga mūsų basos pėdos,
Palikdamos gylius randus smėlio jūroj,
Kai saulė skęsta nakties tvirtovėj –
Prisimenu širdies plakimą, tavo juoką...
Ištroškę laisvės mes bėgame basi –
Bučiuoja bangos mūsų laimės krantą,
O vėjai kužda žuvėdrų meilės dainą –
Ar matai, mes bėgame laisvi, palikdami randus...