O, kokia nuostabi diena, taip kvepianti pavasariu,
Ir nesvarbu, kad dar žiema, ji jaučia savo netektį,
Ir šaltis toks kažkoks švelnus ir sniegas mąžtantis,
Ir prablaivėjęs jau dangus, ir saulė jau neskęstanti.
 
Paukšteliai buriasi drauge ir supasi nendrynuose,
Gal kokia sėkla surasta  taps pusryčiais meldynuose,
Kaip gera būti su jais kartu ir odę džiaugsmui suokti,
Prisikėlimo valanda artėja, jau turime visi suskubti.
 
Numeskim apdarus senus ir dėkime drabužį naują,
Juk mes verti gyvent gražiau ir berti grožį saujom,
Tik patikėkim savimi, pakelkime akis, rankas į dangų,
Pavasaris mus atgaivins, čiulbės jis vyturiu po langu.