Iš kur Tu atėjai, gimtasis Žodi?
Kas krikštijo pasaulį Tavimi?
Kalba pavirtęs dosniai dalini
daiktams vardus, reikšmes – ką akys rodo.

Jau nuo pirmųjų A ir O garselių
vos ištartų, nuo švelniojo MAMA –
tapai lopšinėm, pasakom, daina,
lapotom knygom išėjai į kelią...

Tu saugai vardą mūsų giminės,
kalba ir žemė – du kertiniai poliai,
o papročiai, su išmintim senolių,
Tarmes ir patarmes Tavim gražiai minės.

Jeigu savų nesuprasti mes būsim.
Gimtasis Žodi, nepaliki mūsų.