Mano vaikai,
Kaip seniai apkabinus buvau,
Glosčiau plaukus ir... naują rūbą.
               ---
Atlaidas. Aplankymo diena kaitri,
Sakramento žvakės degė bažnyčioj.
Saldainėtuos delnuose pasiliko
Tas negrįžtamas laikas – vaikystė.

Netikėtas, nelauktas riksmas kieme –
Svetimo katino letenos skaudžios!
Tik švelniai norėjai paglostyt, deja,
Liko rausvos dėmelės ant delno.

Maži vaikai ir maži rūpestėliai,
Seniai pasimiršo bemiegės naktys...
Norėčiau gyvenimo juodas spalvas
Nutapyti spalvom šviesaus sapno.

2021-02-14