Tarytum sapnas mano ilgos dienos,
Ar reiškia tai, kad mane palikai.
Pamiršęs numerį, kur užrašei ant sienos,
Tu telefono nekeli ilgai.

Aš dieną, naktį žiūriu į ragelį,
Ar patikėjai Tu ką žmonės kalba?
O mažą mūs, kaip angelas, vaikelį,
Ištrynei, tartum nepatikusią tau spalvą.

Ir vis girdėt tylūs ilgi skambučiai,
Bei ta tyla, tarytum po lietaus.
Ir Tavo dovanoti tie blizgučiai,
Man kartūs, kaip pipirai po medaus.

Ko telefonas tyli, neprabyla,
Kodėl žiema atšaldė širdį?
Ir viltys, tartum paukščiai, į kelionę kyla,
Ir Tavo balso vis dar nesigirdi...