Kas
Gyvą  vandenį tau
Sėmė?..
Kai  nešė  sielą
Sūrūs  vėjai –
Per  amžinybės  fiordų
Juodą  smėlį.
Rodyklė  laiko – plieno  dalgis  –
Smūgiui  paruošta.
Sniege  sušalusi  žolė  sausa,
Vaikystės  veidrodis  sudužęs,
Jau  tiesinosi  kreivė
Šokinėjančia  banga.
Kas  laikė  delnuose
Gyvybės  siūlą?..
Auksines  ašaras  iš  praeities,
Kai  Letos  vandeniu
Sekundes  užmaršties,
Charonas  valtininkas
Su  irklais  skaičiavo.
Kai  sugrįžai,
Kaip  Feniksas
Iš  pragaro, galbūt  iš  rojaus,
Gal  nebuvai  tenai  pasižvalgyt,
Galbūt,  kada  mėnulis  švietė
Tik  iki  vartelių  sodo,
Sušlapinai  delnus
Rasa  kraujuota
Ir  grįžai  šįryt!?..
Buvai  išėjusi  trumpam
Pasižvalgyt,  pasižvalgyt
Prie  lango  juodo!!!