532.  Laisvas žmogus – tai žmogus, išsaugojęs savo individualumą socialinės prievartos sąlygomis.

531.  Žodis – valdo. Veiksmas – priverčia.

530.  Kad ir kiek bus vidutinio proto dėmenų, suma liks vidutinė.

529.  Kaip taisyklė, labiausiai nervina tas, kuriam besinervinantys apskritai nerūpi.

528.  Jei dauguma, tai dar nereiškia, kad jų tiesa.

527.  Visiems kartu bijoti drąsiau.

526.  Komanda atpalaiduoja, o ne mobilizuoja.

525.  Kiekvienas žaidimas turi šalutinį poveikį.

524.  Jei gyvenimo siūlai trūkinėja, keisk siuvėją.

523.  Užčiaupiant burnas problema sprendžiama ar gilinama?

522.  Skaičių prasmė stebėtinai keičiasi keičiant jų kontekstą.

521.  Įrodymų nebuvimas nėra nebuvimo įrodymas.

520.  Tam, kad daiktą atpažintum, pirma turi jį pažinti.

519.  Apraizgiusios geležiniais pančiais, bet ne iliuzijos.

518.  Kad įsitikintum nesapnuojąs, nebepakanka įsižnybti.

517.  Laikas nepažeidžia nediskriminavimo principo.

516.  Miršta ne tada, kada miršta.
         Miršta, kai man miršta.

515.  Atmintis gyvena ilgiau už žmogų.

514.  Jeigu visa neapykanta virstų meile, žmogus taptų nemirtingu.

513.  – Tu nežinai, kas yra gyvenimas? 
         – Pasirodo, nežinau, – gyvenau tarp mylinčių žmonių.