Ir kas sugalvojo, kad laikas pasislepia skaičiuos?
Kiti dar ir raidėm skaičius sužymėjo,
kad būtų painiau. O aš iš to rato išeisiu
be nieko – lyg vakar, kad būčiau atėjus.
Užversiu duris, tik širdį, kad sopa tai sopa!
Nes tu taip arti, bet taip skaudžiai atplyšęs...
Net mano buvimas ir žodžiai tau sukelia juoką:
„Mes esam laisvi. Ir niekas nelaiko pririšęs."

Supratom seniai – pasaulis tvorom neaptvertas,
gyvenimus mūsų pilka kasdienybė pakeičia.
Nepamesto ieškom ir būna – surandame kartais...
Vos datą užrašom – pasislepia laikas po skaičiais.
              . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Mano laike, žinau, pasislėpti dabar negalėsi –
nuo tavęs aš kas rytą po vieną lapelį nuplėšiu.