ARTIMOJI ISTORIJA. 1986 IR IKI ŠIOL



Tęsdamas Lietuvos kartofantijos istoriją, įžengiu į kitą sovietinį penkmetį – 1986 – 1990 m. Tai labai permainingas laikotarpis, todėl verta jį apžvelgti pamečiui. Kadangi įvykiai taipgi persipynę, savo kartografinės fantastikos kūrinius apžvelgsiu drauge su Petro Jankausko sukurtaisiais darbais.


1986 m.


Tie metai svarbūs keliais fantastiniais žemėlapiais. Pirmą jų sukūriau pats. Tiksliau – tai buvo Petro Jankausko fantastinio žemėlapio pagerinta kopija. Turiu omenyje kadaise jo kurtą „Tonkiją“, kadangi sugalvojau tą vykusį kartofantijos kūrinį dar labiau pagerinti, nors tikslumu, lyginant su originalu, nepasižymėjo. Kitas bandymas kurti fantastlapį – po pusmečio. Tai buvo pusrutuliais pavaizduota Marados planeta. Fantastlapis iš tiesų braižytas tarsi koks mokyklinis sieninis žemėlapis, kokius su Petru matydavome mokykloje, geografijos kabinete. „Maradlapyje“ pirmą kartą, nors ir netaisyklingai, pritaikytas specialus kartografinis tinklas. Ne tas primityvus, kuris vadinamas cilindrine projekcija, tačiau kur kas sudėtingesnis ir labiau primenantis tikrovišką. Fantastlapyje dalinai buvo pavaizduotas planetos reljefas, pažymėti kiti fizinės geografijos objektai, todėl kalnai nuspalvinti, spalvomis pažymėti ir kiti objektai. Fantastinis žemėlapis buvo papuoštas piešiniais, vaizduojančiais pasaulio gamtą, o visa tai gana tvarkingai įkomponuoti lapo pakraščiuose, nors pačių piešinių kokybė - mėgėjiška. Be to, fantastlapyje būta planetos sistemos schemos, kurioje pavaizduotas kosminis kūnas ir apie jį besisukantys palydovai. Kitoje schemoje nupiešta visa žvaigždės, apie kurią skrieja planeta ir jos palydovai, sistema. Svarbi detalė: fantastlapis buvo panaudotas kuriant dviejų dalių kosminės robinzonados fantastinę apysaką „Paslaptingoji Dema“ (1987 m.), kurios personažai „malėsi“ po šią planetą, o tame žemėlapyje pažymėta veikėjų klajonė. Kūrinį iš tiesų galima pavadinti kartografine apysaka, kadangi tai nebuvo plikas fantastlapis su minėta apysaka. Be iliustruoto fantastlapio 1987 m. tušinuku nupiešiau kelis planetos vaizdus, tiesiogiai susijusius su parašytu fantastiniu tekstu. Piešinius sudėjau į nedidelį albumą. Taigi, kūrinys be jokių abejonių įtilpo į tradicinės kartofantijos rėmus. Visumą galima drąsiai pavadinti kartografine apysaka. Taipogi, jau vėlesniais laikais, mėginau sukurti kelis padidintus „Maradlapio“ fragmentus, kurie, deja, iki šių laikų „neišgyveno“.

„Maradlapio“ pagrindinis fantastlapis neišliko. Prieš gerus dvidešimt metų jis buvo smarkiai apgraužtas šuns, kol galų gale prieš daug metų suteriotą fantastlapį kažkur negrįžtamai užmečiau...

Dažnai minimas „Maradlapis“ anuomet įtakojo P.Jankausko kūrybą. Jis netrukus sukūrė taipgi didelį pusrutulių fantastlapį, kurį nubraižė 1986 m. vasarą. Jo kartofantijos darbas buvo braižytas šiek tiek tvarkingiau, lyginant su mano darbo rezultatu, nors vertinant detales, kūrinys gerokai įtakotas mano popieriuje įkūnyto pafantazavimo. Šiuo metu nėra išlikęs joks to fantastlapio fragmentas, nei originalas.

Nors minimi fantastlapiai ir nesulaukė šių dienų, tačiau išliko kitas, nors ir nebaigtas nemenko formato„Pasaulio žemėlapis“, braižytas panašia maniera kaip ir „Maradlapis“. Kartofantijos kūrinyje vos 40 vietovardžių, beveik niekas nenuspalvinta, bet pavaizduota daug fantastinio pasaulio tyrinėjimų, pažymėta jų chronologija. Viskas pavaizduota gana įtikinamai.

1986 m. tiek aš, tiek ir P.Jankauskas sukūrėme keletą smulkesnių fantastlapių. Tais metais braižiau ir anksčiau sukurtų fantastlapių padidintus, labiau „išnagrinėtus“ fragmentus. Žymiausi – pagal prieš metus braižytą „Adelfą“. Svarbiausi to fantastlapio fragmentai – ekonominių rajonų žemėlapiai (fantastlapiai piešti paprasčiausiame sąsiuvinyje ir pavadinti „Ronos ekonominiai rajonai“. Iš viso nupiešiau tris to ciklo fantastlapius.

Yra išlikęs vienas spalvotas fantastlapis „Vinedo“. Pastarajame pavaizduotos valstybes ir laiko juostos. Fantastlapis gana tvarkingas, nors kai kurie objektai primena tipiškus žemės konventų fragmentus.


1987 m.


Anuomet pasipylė nauji fantastiniai žemėlapiai. Tačiau daugiausiai galima papasakoti apie mano paties kūrinius, kadangi daugiausia jų liko. Svarbiausi to laikotarpio darbai – „Lagros planeta“ ir tuomet pradėtas kurti „Didysis maradlapis“. „Lagros planeta“ – gana detalus iš devynių segmentų suklijuotas spalvotas fantastlapis. Tai mano kūrybos darbas, kurį baiginėjau kurti apie 1989 m., o kai kurios detalės pažymėtos tik šiais laikais. Fantastlapis svarbus tuo, kad jis buvo naudojamas, kuriant nedidelės apimties fantastinio turinio tekstus. Ryškiausias pavyzdys – apysaka „Ji taip pat istorija“ (1990 m.). Tačiau fantastlapio ir apysakos junginio negalima pavadinti kartofantija, kadangi apysakoje vietovardžiai pakeisti, nors ir pasinaudota minėtu fantastlapiu. Tačiau buvo sukurtas vienas fantastinis apsakymas, kuris akivaizdžiai rėmėsi pavaizuotu fantastiniu pasauliu. Na, o pats fantastlapis, nors ir labai turtingas įvairiais vietovardžiais, negalima teigti, kad jis idealus. Pirma, kūrinyje visi vandens telkiniai nenuspalvinti. Antra – kartofantijos kūrinyje nėra kartografinio tinklo, vietovardžiai užrašyti mišriais šriftais, ne viskas lengvai įskaitoma, todėl nėra vientisumo, aiškumo. Dalis pavadinimų – ne fantastiniai. Žemėlapyje nepanaudota jokia koordinačių sistema, o mastelis – nenurodytas. Trūksta ir pavadinimo. Dar vienas trūkumas – kai kurie regionai truputį primena Žemę.

Tais pačiais metais braižiau ir daugiau fantastlapių. Verta paminėti didžiausią kada nors braižytą kartofantijos darbą – „Didysis maradlapis“, kurį sąlygiškai užbaigiau tik 1991 m. Šis pasaulis patyrė net du atgimimus. Jo fragmentai buvo perpiešiami 2001 m. ir 2014 m. Bet, nepaisant visų fantastlapio patrauklumų, jis iki šiol nėra užbaigtas. Dizaino atžvilgiu kūrinys nėra dailus ir vientisas, o kartografijos aspektais – netobulas, kadangi trūksta tvarkingumo, beveik nėra jokio koordinačių tinklo, išskyrus pusiaują ir nulinį dienovidinį, nenurodytas mastelis, neužrašytas pavadinimas. Taipogi nėra nuspalvinti vandenys. Šiuo metu fantastlapis yra prastos būklės – per lenkimus suplyšęs, visiškai netinkamas eksponuoti. Be to, jo formatas – ne taisyklingas. Tačiau, nepaisant šių trūkumų, kūrinys svarbus ir savitas dėl savo vietovardžių turtingumo ir kontinentų įvairovės. Galima teigti, kad šis fantastinis žemėlapis paliko ryškų pėdsaką ne itin turtingoje Lietuviškos kartofantijos istorijoje. Be to fantastlapį padėjo kurti Petras Jankauskas, sukūręs keletą fantastinių objektų, jiems pritaikęs savos kūrybos pavadinimus ir kelis vadinamuosius realistinius. Taigi šio giganto autorystė man vienam nepriklauso. Šį kartofantijos kūrinį ketinau pritaikyti dideliuose netradicinės fantastikos projektuose, tačiau idėja taip ir neįgyvendinta. Tačiau šis kūrinys yra bene ilgiausiai braižytas kartofantijos darbas, su pertraukomis pieštas tris keturis metus.

Kitas fantastinis žemėlapis, kurį kažkada braižiau – „Bolforaderungija – Akolurantas“. Tai taisyklingo formato, tradiciniu anuomet pamėgtu stiliumi nubraižytas fantastlapis. Kūrinys išsiskiria tuo, kad buvo turtingas originaliai sukurtais vietovardžiais ir kontinentų formomis. Tačiau fantastinis žemėlapis turėjo ankstesnių darbų trūkumus: nors ir sukurtas ganėtinai tvarkingai, tačiau jame vandenys nenuspalvinti. Nėra ir kitų tikro žemėlapio komponentų – kartografinio tinklo, mastelio ir t.t. Šis fantastlapis nebuvo panaudotas jokiems literatūriniams kūriniams...

1987 m. leidau kelis mėgėjiškus leidinius, kuriuos iliustravau savo kūrybos fantastlapiais. Viename fenzine publikavau ilgą fantastlapių ciklą, kurį perpiešiau rankomis, per kalkę. Tai buvo fantastlapiai iš kadaise kurtos „Evropos – Afenijos“. Fantastlapius leidiniuose pakomentuodavau. Visi fantastiniai žemėlapiai buvo spausdinti fenzine „Kibirkštis“. Tie žemėlapiai anuomet susilaukė pasisekimo, juolab, kad ciklas buvo nuoseklus. Petras Jankauskas savo leistuose rankraštiniuose fenzinuose „AKPJ“ taip pat pateikė kelis spalvotus, neblogai apipavidalintus savos kūrybos fantastlapius su pramanyto pasaulio istorijos aprašymais. Taip pat jis viename savo leidinio numeryje aprašė savo fantastinių pasaulių augalus, juos pailiustruodamas piešiniais. Tuo metu mes dar nebuvome sukūrę jokios kartografinės fantastikos teorijos, terminologijos, o tuos savo kūrinius įvardijome paprasčiausiai – fantastiniais žemėlapiais, o skirstėme juos į kosminės tematikos ir žemiškuosius, dėl kurių „legalumo“ labiausiai būgštavome.

Kai pradėjau kurti minėtą „Maradlapį II“, susižavėjęs neblogais darbo rezultatais, nupiešiau Horo Tuano valstybės fantastlapį, kuriame pavaizduotas didžiajame maradlapyje pažymėtas teritorinis darinys. Tai ne vienintelė „ištrauka“ iš didžiausio mano kūrybos fantastlapio, nupieštas pusiau eskizine maniera. Daugelis pirmų didžiojo fantastlapio „panagrinėjimų“ paprasčiausiai neišliko.

Yra išlikęs dar vienas mano paties pieštas kartofantijos eskizas, vaizduojantis nedidelę teritoriją. Fantastlapis svarbus tuo, kad jame pavaizduotame plote klostosi vieno mano mėgėjiško teksto („Po katastrofos“) veiksmas. Fantastlapis pusiau fizinis, vaizduojantis planetoje įkurtas mokslines stotis, reljefą ir miškingumą.

Dar galima paminėti anuomet sukurtą patį mažiausią kada nors sukurtą fantastlapį „Evropa XVII a“, nupieštą naudojantis didesniu fantastiniu žemėlapiu. Kol kas nėra sukurtas joks mažesnis to tipo kartofantijos darbas bent Lietuvos teritorijoje, nupieštas ant mažyčio lapo,. Minimo fantastlapio matmenys: 9x6.5 cm. Pasatarasis fantastlapis itin žemiškas, primena realistinę Europą, nors valstybės yra fantastinės. Kartofantijos kūrinyje panaudotas kartografinis tinklas.


1988 m.


Savo kūrybos fanzine “Fantastikos horizontai” (Nr. 1) pirmąkart parašiau kritinį straipsnelį apie kartografinę fantastiką. Anuomet labai skeptiškai maniau apie tokios fantastikos plėtotę, taigi ir ateitį, kritikavau anuometinę jos būvį. Tąkart labai būgštavau, kad tokie žemėlapiai, o ypač žemiškieji, kuriuose Lietuva, vaizduota galinga valstybė, gali patraukti saugumo dėmesį. Taip pat abejojau ir apie fantastinių žemėlapių pritaikomumą praktikoje. Nemaniau, kad fantastlapiai gali būti naudingi net rašant fantastinę epopėją. Nepaisant tokių nuogąstavimų, galima teigti, kad vienokia ar kitokia forma kartofantija visgi išgyveno iki šių dienų...

Minėtuoju laikotarpiu pasipylė daug nedidelių fantastlapių. Jie buvo puiki kūrinių iliustracija. Gana svarbus kartofantijos istorijai – „Gua Valeinario fantastlapis su vėliau sukurta gana detalia istorija. Bet apie jį dar užsiminsiu kitame skyriuje.

Petras Jankauskas, kurdamas savo fantastines istorijas, braižė įvairius fantastinius žemėlapius. Tačiau svarbiausias jo kūrinys – didžiulis valstybinius darinius, mokslines ekspedicijas bei kitus reiškinius vaizduojantis gana tvarkingas originalus fantastlapis. Tą kūrinį sąlygiškai vadinu „Superfantastlapiu“, kadangi jo tikslus pavadinimas nėra žinomas, na nebent pats autorius jį prisimintų, todėl šioje apžvalgoje bus pateikiamas tik toks vardas. Fantastlapis įtakojo tolimesnę mano kartofantijos kūrybą, kaip ir P.Jankauską tuo pačiu metu kuriamas mano „Didysis maradlapis“.

„Didysis maradlapis“, „Superfantastlapis“ bei po jo kurtas taip pat gigantiškas P.J. kūrinio „antrininkas“ – vieni paskutiniųjų didžiųjų fantastinių žemėlapių, kuriuose akivaizdžiai jungdavome ir dabartį, ir istoriją, politiką ir geografinius tyrinėjimus, karus ir ekonomiką. Tai, iš dabarties taško žiūrint, buvo atavizmai, vilkęsi iš gūdžių 1983 m.

Nedidelį fantastlapį nupiešiau kurdamas pacifistines ir antikolonialines idėjas „apdainuojantį“ romantinės fantastikos tekstą „Mes ne dievai“, kuris iš esmės savo apimtimi yra romanas, nors ir parašytas mėgėjiškai. Prie fantastinio kūrinio buvo sukurtas ne tik žemėlapis, bet ir parašyta to paties pavadinimo melodija. Po metų šiam muzikiniam kūriniui atsirado ir tekstas. „Mes ne dievai“ – iš dalies yra kartofantijos projektas. Iki tikro KF darbo pritrūko tik iliustracijų, kurių beveik nenupiešiau.

Vienas originalesnių to laikmečio fantastinių žemėlapių – vadinamasis „Sojolapis“(„Sojola“ / „Tulerberkesas“). Jį iš dalies padėjo kurti ir P.Jankauskas. „Sojolos“ („Tulerberkeso“) fantastlapyje pirmąkart kartofantijos istorijoje išreikšta labai apibrėžta fantastinė idėja – valstybių susikūrimas, jų evoliucija ir „geležinkelistų“ karai. Vatmano popieriaus lape pavaizduotas vienas didžiulis žemynas, skiriantis šiaurės ir pietų vandenynus, todėl ir kontūrai buvo grynai „kosmiški“. Šiame kartofantijos kūrinyje pavartota daug originalių dviejų autorių sukurtų pavadinimų – Sojola, Tulerberkesas, Sopotamas, Arventunas, Bireniksas ir t.t. Tačiau nepaisant kūrinio originalumų, fantastlapyje nemaža trūkumų – grafinis vaizdas primityvus, ne visos valstybės darniai nuspalvintos, akivaizdus eskiziškumas. Vandenynai ir ežerai vėlgi nebuvo nuspalvinti.


1989 m.


Tuo metu sukurta daug fantastlapių ir mėginta sutelkti jėgas, kuriant rimtą kartografinę fantastiką. Visi rimtieji projektai susiję su P.Jankausku. Bet tai nebuvo pirmieji bandymai kurti efektyviai kaip, tarkim, broliai A. ir B. Strugackiai. Dar 1987 m. mėginome rašyti vaikišką fantastiką, pavadintą darbiniu vardu – „Amžinasis variklis“, bet ši mokslinė fantastika buvo vystoma realistinėje aplinkoje, tad jokių fantastlapių neprireikė, juolab, kad po ginčų to „variklio“ daugiau taip ir „neužkūrėme“. Po poros metų pradėjome kurti pirmą kartografinės fantastikos projektą (dabartiniu supratimu). 1989 m. nubraižėme didelė salą, aprašėme jos gamtą ir jau mėginome sukti pirmą istoriją. Fantastlapis buvo pavadintas „Griafongo“ vardu. Svarbi detalė: anuomet, kurdami tą fantastinį pasaulį vietovardžius kūrėme pagal tam tikrą sistemą, kolektyviai. Deja, nors pirminis pagrindinis kartofantijos kūrinys ir buvo sukurtas, pažymėti gamtinis zoniškumas, geologiniai dariniai, reljefas, tačiau visapusišku kartografinės fantastikos darbu jis netapo, nes neparašėme jokio fantastikos teksto.

Petras Jankauskas tais metais parašė savo įžymiąją „Traiho žemę“. Tai fantastinė apysaka, kurios veiksmas vyksta to paties vardo pasaulyje – tolimoje lietuvių ir lenkų kolonizuotoje planetoje. Mano žiniomis tiek šiam kūriniui, tiek ir ankstesniems, autorius braižė savo fantastlapius, kurie jo fantastiką „darė“ dar labiau įtikinamesnę, įdomesnę, nes veiksmą buvo galima sekti žemėlapiuose...

Tais pačiais metais tiek mano, tiek ir P.Jankausko kūryboje pasipylė tikrai įvairių KF kūrinių, kurie praturtino kuklią dar tik gimstančią lietuvišką kartofantiją. Tais metais sukūrėme nedidelius gamtinius fantastlapius, vaizduojančius nedidelius regionus. Be šių pasipylė nauji kartografinės fantastikos žaidimai – jų lentos, primenančios išgalvotų kraštų žemėlapius. Be to, pastarieji metai svarbūs ir tuo, kad neįprastą fantastiką ėmė kurti dar vienas dalyvis. Tiesą pasakius tai dalyvė – Žaneta Smolskienė (anuomet Gasytė). Žinoma, pirmieji jos bandymai buvo primityvūs, tačiau visgi svarbūs kartofantijos istorijoje, nors darbai iki šių dienų neišliko. Yra tik tekstiniai liudijimai apie anuometinę jos kūrybą.

Tuo tarpu pats sukūriau „Portuberaros“ pasaulio vieno žemyno sieninį fantastlapį. Pastarajame pavaizduotas didžiulio kontinento vakarinis segmentas. Teritorijoje buvo galima matyti valstybinius darinius, kurie gana tvarkingai apipavidalinti. Fantastlapyje pritaikytas kūginės projekcijos kartografinis tinklas. Be valstybių neįprastu būdu pavaizduoti miškai, o išnašose dar du nedideli fantastiniai žemėlapiai. Viename jų – gamtinis viso žemyno vaizdas, o kitame – vieno regiono politiniai – istoriniai pokyčiai. Šiame fantastlapyje stengtasi pateikti kuo daugiau originalių pavadinimų. Iš esmės šis KF darbas nėra blogas. Didžiausias jo trūkumas – jūros ir vandenynai nenuspalvinti, nėra kūrinio pavadinimo, trūksta aiškaus mastelio. Nors fantastlapis nemažo formato, tačiau jis beveik nebuvo pritaikytas kitom veiklom: nei literatūrinei kūrybai, nei žaidybinei veiklai.

Šiais metais sukūriau keletą kitų pasaulių istorinių fantastlapių. Pastarieji nebuvo dideli. Nemažoje dalyje tų bandymų atsispindėjo naujos idėjos, kurios įtakojo anuomet gaji naujovė – politinė fantastika, paslėpta po pavadinimu ZAN. Iš esmės tai tikra politinė – nuotykinė fantastika, perkelta į tolimus pasaulius ir žmonijos ateitį. Per šią politinės nuotykių fantastikos liniją buvo sukurta ne vienas ir ne du smulkūs kartofantijos darbai. Užuomazgų būta dar 1988 m.

Petras Jankauskas, pamenu, taip pat kūrė nedidelius fantastlapius – didelių teritorijų fragmentus, tačiau jo produktyvumas anuomet jau buvo menkesnis, lyginant su prieš tai buvusius metus. Kita vertus, dabar ir jo kūrinių iš minimo laikotarpio beveik neišliko. Išimtis – mano padarytos jo kai kurių kūrinių kopijos. Iki šių dienų liko keli miestų planai, Kuriuos sukūrė minimas autorius. Dalis tokių fantastlapių, vaizduojančių mano pramanytų pasaulių miestus ir mažesnes gyvenvietes, „išvystė“ Petras.

Labai svarbus tų metų įvykis – fantastinių pavadinimų konkursų atsiradimas. „Pavadinimo“ konkursai, pradėti organizuoti mano ir P.Jankausko iniciatyva nuo 1989 – 10 – 15 d. Tiesa, tokių bandymų būta ir 1987, ir 1988 m., tačiau tik aprašomaisiais metais jie galų gale prigijo. Šie konkursai labai įtakojo kuriamų fantastlapių vietovardžių kokybę. Per metus „pasiskolintų“ fantastlapių beveik neliko. Iš vadinamų „realistinių“ vietovardžių panaudojome kur kas mažiau, o ir tie – tradiciniai, populiariausi. Kitaip tariant, tapo „nebemadinga“ pasinaudoti kitų sukurtais pavadinimais. Ilgainiui atsirado tam tikra pavadinimų kūrimo sistema, kurios užuomazgų aptinkame dar 1987 – 1988 m. kurtuose fantastinių pasaulių žemėlapiuose, o ypač „Griafonge“.

„Pavadinimo“ konkursas išgyveno keturiolika metų, patirdamas įvairias reinkarnacijas. Šis sumanymas tiesiogiai įtakojo tuometinę kartografinės fantastikos raidą. Plačiau apie tą konkursą ir jo įtaką kitai fantastinei kūrybai bus pasakojama kituose straipsniuose.

1989 m. rudenį sukūriau vidutinio formato nespalvotą bevardį fantastinį žemėlapį, vaizduojantį išsivadavusios nuo Žemės priklausomybės vienos planetos regioną. Pastarasis – nespalvotas, bet vaizduojantis tos teritorijos valstybės aiškią teritorinę raidą. Šis fantastinis žemėlapis be pavadinimo, labiau primena KF eskizą, nors pateiktas gana tvarkingai.

Tais pačiais metais braižytas vadinamasis „Konavos“ fantastinis žemėlapis.. Fragmentuose pavaizduotos Floidoro valstybė, Tibano sala, Šiaurė Kengo valstybė, Grano jūra ir jos krantai. „Grano“ fantastlapyje kūginės projekcijos kartografinis tinklas. Abiejuose fantastiniuose žemėlapiuose būdingi visi fizinio žemėlapio elementai. „Grano“ kūrinyje pažymėtos datos, kurios byloja kuomet buvo įkurti miestai ir gyvenvietės, atrastos vietovės, kurias ištyrė vietiniai keliautojai ir įsisavino karingieji užkariautojai.


1990 – 1992 m.


Šie metai ne mažiau progresyvūs, ir galima išskirti keletą kūrinių, kurie svarbūs KF istorijoje. Pirmas – „Niekieno žemės“ pasaulis. Tai buvo 1990 metų pabaigoje pradėtas kurti visiškai fantastinis pasaulis su geologijos, biologijos ir istorijos aprašymu. Šį kartofantijos kūrinį dirbome dviese su rimta intencija parašyti literatūrinius kūrinius, kuriuose nuolat būtų remiamasi sukurto pasaulio detalėmis, praeitimi ir kita. Projektas dalinai užgeso, nes P.Jankauskas nustojo rašyti savąją literatūrinę „Niekieno žemės“ dalį. Nepaisant to pamėginau kurti savo tekstų tęsinius. Be to sukūriau keliolika fantastinių žemėlapių, kuriais iliustravau augiau kaip tūkstantmečio trukmės istorinę raidą minimoje planetoje. Be to sukūriau fizinių fantastlapių ciklą su regionų fiziniais fantastlapiais „Laimės kraštas ir rūkų žemė“, „Espanjola“, „Niekieno žemė“, „Naujoji Italija“. Dalį fantastinių žemėlapių sukurta, į darbą pasitelkiant kompiuterį. Bet tie kompiuteriniai variantai buvo kurti gerokai vėlesniais laikais.

Be fantastlapių, enciklopedinių aprašymų ir literatūrinio kūrinio, kuriant šio projekto darbus buvo nupiešti keli piešiniai su fortų, miestų vaizdais, laivais ir kita.

Projektą laikinai sustabdžiau apie 2014 m.

„Niekieno žemės“ projektą laisvai galima traktuoti kaip kartografinės fantastikos romaną, kadangi kūrinys visiškai atitinka šio kūrinio apibrėžimą: yra sukurtas gana solidus fantastlapių atlasas, parašyta enciklopedinė dalis (gamta, istorija), pateikti piešiniai ir anksčiau minėti nuotykinio turinio fantastiniai kūriniai.

Panašaus pobūdžio projektas, bet kur kas mažesnio masto, buvo kuriamas drauge su Žaneta Gasyte. Projektas „Ankerono žiedas“ startavo 1990 – 08 – 26 d. Apie Žanetos Smolskienės kūrybą ir „Ankerono“ projektą dar bus pasakojama kitame skyriuje.

1990. buvo kuriamas „Veltalio (Fongvaitibero) sistema. Šio sumanymo pradžia – susapnuotas sapnas apie netaisyklingos formos planetą su kiaurymėmis. Nupieštas to pasaulio eskizas paskatino sukurti tos neįprastos planetos fantastlapius, kurie buvo pateikti kaip mažas atlasas. „Fongvaitibero“ fantastlapiai vėliau pritaikyti fantastinės prozos kūriniams.

„Umbiara“ – gana spalvingas karinių konfliktų ir administracinio suskirstymo vidutinio dydžio fantastlapis, vaizduojantis nedidelę teritoriją. Šio darbo sukūrimo data apie 1992 – 1993 m. Fantastlapis yra turtingas originaliais fantastiniais pavadinimais.

Kitas to periodo fantastlapis – „Siplaira – ens – Tokoma“ – fragmentas su Žaneta Gasyte kurto „Viena iš Fongwaitibero dalių – Veltalis (Lugenas). Tai tvarkingas fantastinis žemėlapis su gana svarbiais kartografinės fantastikos komponentais. Pagrindinis regiono fantastlapis įkomponuotas pailgo gulsčio kvadrato formato lapo centre. Kairiajame šone pateikti nedidelio formato schematiški sumažinto mastelio fantastiniai žemėlapiai, vaizduojantys etninę regiono sudėtį, kitame fantastlapyje pateiktas gamtinis zoniškumas ir klimato ypatumai. Trečioje išnašoje – naudingos iškasenos. Lapo viršuje pateikti geologinio pjūvio schemos. Dešinėje pusėje padidinti regiono rajonų segmentai. Be fantastlapio anuomet nupiešiau mišrios technikos piešinius ir tapybos darbus. Visa tai papildė gana detalų pasaulį. Fantastlapis su piešiniais buvo eksponuojamas „Lituanicono“ metu 1992 m. „Siplaira Ens Tokoma“ – regionas, kuriame turėjo plėtotis ne vieno asmeninio rašinio („Ratuotas monstras“) veiksmas. „Siplaira Ens Tokoma“ fantastlapis ir iliustracijų kolekcija per tų metų „Lituaniconą“ buvo teigiamai įvertinti tiek žiūrovų, tiek ir konvento organizatorių. Ir tai nebuvo pirmasis kartofantijos darbas, eksponuotas Lietuvos fantastų suvažiavimuose. Ankstyviausias fantastlapių pristatymas visuomenei buvo 1991 m. Anuomet fantastų konvente „Lituanicon“ pateikiau fantastlapių rinkinį „Fongwaitiberas“ („Veltalis“), kurio nepainioti su „Viena iš Fongwaitibero dalių – Veltalis (Lugenas). Visiems fantastikos mėgėjams šitokia fantastika buvo visiška naujiena. Vėliau šiuos fantastlapius padovanojau „Dorado“ fantastų klubui. Koks tų fantastlapių likimas – visiškai nežinoma.

Tais pačiais metais (1992 m.) braižiau kelis nedidelius fantastlapius. Svarbesni – „Haa Kweitas“ – „Viena iš Fongwaitibero dalių – Veltalis (Lugenas) regiono fantastlapis, publikuotas tų metų ŽFK „Fajetai“ fenzine „Vilties daigas“. Šiame pasaulyje klostėsi ne itin pavykusios fantastinės apysakos veiksmas, kurį tąkart pamėginau rašyti.

Iš „Viena iš Fongwaitibero dalių – Veltalis (Lugenas)“ fantastinio žemėlapio sėmiausi idėjų, kurdamas dar vieną to didelio fantastlapio fragmentą – „De Robis ir Achenija“. Šis fantastlapis pateiktas su kartografiniu tinklu.

Vienas svarbiausių anuometinių kūrinių – „Plantevula“, sukurta 1992 m. Apie ją šiek tiek papasakosiu kitame skyriuje.

Kitas anuometinis kūrinys – fentezi pasaulį vaizduojąs, tušu nespalvota maniera sukurtas fantastlapis „Fantastinis pasaulis“. Šis kartofantijos kūrinys vidutinio dydžio, vaizduoja didelė vieno žemyno teritoriją. Jūros štrichuotos, pavaizduoti miestai, keliai ir valstybių ribos, pakrikštyti fizinės geografijos objektai. Remiantis šiuo kūriniu buvo nupieštas mažiausiai vienas to pramanyto pasaulio fragmentas.

„Prachbelaitas ir kiti kraštai“ – dar vienas fantastlapis, kuris ir baigtas, ir toli gražu – ne. Fantastlapyje vaizduojama iš kolonizatorių valdžios išsivadavusi tolima planeta, kurioje įsigali... žmonės. Iš esmės šis fantastlapis kurtas ne vienerius metus.


1993 – 1994 m.


Šiuo periodu buvo sukurti keli svarbūs kartofantjos kūriniai. Svarbiausi – “Tugertolio pasaulis”, “Arokhano planeta” ir “Objektas XMX”. Iki šių dienų išliko „Tugertolio pasaulis“, „Arokhano planetos“ sieninis fantastlapis ir porą jo regionų fantastlapių. Minėtas „Objektas XMX“ buvo padovanotas VFK „Dorado“ ir nedidelių fantastlapių rinkinio šiokiadieniai neaiškūs.

„Tugertolio pasaulis“ – vienas akivaizdesnių kartografinės fantastikos pavyzdžių. Buvo sukurtas bendras sausumos fantastlapis, kuriame nurodytas ir mastelis, ir panaudotas kartografinis tinklas. Vaizduojami objektai pateikti įtikinamai. Greta gana išvaizdžiai sukurto darbo buvo beveik užbaigtas kurti enciklopedinio turinio aprašymas, kurio dalis – dialogo forma. Ketinta parašyti fantastinės prozos kūrinį. Dėl nepaaiškinamų priežasčių šis projektas nebuvo iki galo įgyvendintas.

Tuo laikotarpiu daugiausiai plušėjau, kurdamas „Arokhano planetos“ pasaulį apie kurį dar šiek tiek papasakosiu.

Nedaug kam girdėtas „Objektas XMX“ („Cilindroidas“). Pastarasis iš kitų kartofantijos kūrinių išsiskyrė nedideliu formatu ir tuo, kad pamėginau perteikti to keisto pasaulio erdviškumą. Tai dirbtinės planetos fantastlapiai, kuriuos komentavau paskaitoje apie Kartografinę fantastiką“ Vilniuje. Šiuo fantastlapių projektu buvo susidomėjęs ir G.Beresnevičius, ir P.Šarpnickas. Turėjau viziją tą fantastlapį perkelti į trimatę dimensiją, tačiau netrukus šis sumanymas užgeso, nes neturėjau tam sumanymui tinkamų priemonių. Na, o pirmųjų fantastlapių ciklas padovanotas VFK „Dorado“. Ką dabar „veikia“ šis fantastlapis – nežinia.


KITI METAI SU NAUJAIS KARTOGRAFINĖS FANTASTIKOS VEIKĖJAIS. LIKUSIEJI ASMENINIAI FANTASTLAPIAI


Galbūt P.Jankausko fantastinės kūrybos „saulė“ jau senokai nusileido, bet nepaisant to fakto, atvirai galima teigti, kad geriausi jo fantastlapiai buvo sukurti 1986 – 1991 m., o jo kūryba paliko ryškią žymę Lietuvos kartografinės fantastikos istorijoje. Žinoma, tai gal ir nebuvo absoliučiai tobula kartografinė fantastika, kuriai būdingi visi tampriai susiję šios kūrybos komponentai, kaip antai fantastlapis, tekstas ir piešiniai. Tačiau minėtasis vienas kartofantijos pradininkų sukūrė visaverčius fantastinius žemėlapius. Kita vertus, jo aktyvios kūrybos periodas betarpiškai susijęs su mano kartografinės fantastikos bandymais. Todėl neišvengiamai tolimesnėse KF istorijos dalyse bus aprašyta ir tai, ką sukūrė ir šis autorius.

O geriausi paminėto fantasto kūriniai yra tikrai ne vienas ir ne du. Žymiausi ir išliekamą vertę išsaugoję vadinamasis „Dviketurų pasaulis“, legendinis, tačiau vargu ar išlikęs didžiulio formato „Superfantastlapis Nr.1” bei jo „antrininkas“ – taipogi nemenko dydžio fantastinis žemėlapis. P.Jankauskas sukūrė taip pat ir „De Arnio“ žemyną, kitaip dar vadinamą „Kleimombo pasaulis“ ir kitus ne mažiau įdomesnius kūrinius. Šis fantastikos mėgėjas sukūrė daug pakankamai svarbių kartografinei fantastikai esančių komponentų, be kurių neapsieinu kurdamas vėlesnius fantastlapius.

Su P.Jankausku sukūrėme dar anksčiau paminėtą „Sojolapį“ („Tulerberkesą“), o kur kas vėliau – „Zeekyv‘o žemėlapį“ ir keletą mažesnių, tačiau tikrai ne menkesnių kartofantijos kūrinių.

Vėlyvuoju savo kūrybos laikotarpiu (1991 – 1994 m.) P.Jankauskas ėmė kurti, kaip anuomet vadinau, vadinamuosius „pramoginio“ stiliaus fantastlapius. Taip pat jis pamėgo fentezi vaizdavimo manierą ir tuose KF kūriniuose jau atsispindėjo maginės fantastikos turinys. Paskutiniaisiais kūrybos metais autorius sukūrė nedidelio formato darbus. Tai tarsi sugrįžimas į praeitį, o tuo pačiu – naujų idėjų ieškojimas. P.Jankauskas vaizduoja ko ne topografinį išgalvoto pasaulio vaizdą. Paskutiniame jo kūrybos kūrinyje vaizduojamas neįprastas karas.

Jei aštuoniasdešimtųjų viduryje tiek mano, tiek P.Jankausko kartofantijos darbuose dažnai vyravo chaosas, akivaizdus primityvumas, tai 1988 – 1994 m. viskas ėmė sparčiai keistis gerąja linkme. Tuo laikotarpiu įsigaliojo konkrečios temos, buvo kuriami specializuoti fantastlapiai. Jei seniau į fantastinį žemėlapį būdavo sudedama ir valstybių kūrimąsi, keliautojų žygiai ir tuo pačiu kiti pamėgti reiškiniai, kaip antai kariniai veiksmai, tai vėlesniu laikotarpiu šios tendencijos ėmė nykti. Didžiausią įtaką tam turėjo įprasti istoriniai, ekonominiai ir fiziniai žemėlapiai. Be to, nemenkus pokyčius lietuviškoje kartografinės fantastikos istorijoje darė ir nauji veikėjai šioje neįprastos fantastikos kūrybos plotmėje.

Kuklų indelį kartofantijos raidos istorijoje įdėjo Žaneta Gasytė (dabar Smolskienė). Ji, kaip ir minėta, nuo 1989 m. sukūrė kelis reikšmingus fantastinius žemėlapius. Žinoma, tie kūriniai buvo nemenka dalimi įtakoti mano paties ir P.Jankausko pavyzdžio. Tačiau, nepaisant to, kad Žaneta „lankė“ „Kalniko mokyklą“, jos darbai įdomūs, o kai kurie – tikrai saviti. Žaneta sukūrusi keletą politinių – administracinio suskirstymo fantastlapių ir keletą – gamtinių. Svarbiausi jos kūriniai – „Debent – Teraro“ ir „Gonzyras“ (pastarojo pavadinimas sąlyginis), „Jusala“ (fizinis fantastlapis) ir „Pietryčių Suhajus“ (taip pat gamtinis). Žaneta savaip padėjo kurti jau anksčiau minėtą „Zeekyv‘o žemėlapį“ savo sukurtais pavadinimais ir kitomis detalėmis. Bendromis pastangomis su manimi ji kūrė „Viena iš Fongwaitibero dalių – Veltalis (Lugenas)“ (nemaišyti jo su panašaus pavadinimo atlasu „Fongwaitibero (Veltalio) sistema“). Fantastlapio gimimo data – 1992 m. Beje, su Žaneta teko kurti ir įprastus fantastinius kūrinius – „Ankerono žiedas“, kurį rašant nubraižytas Ankerono salos fantastlapis, nupiešti pasaulį iliustruojantys piešiniai, o svarbiausia – sukurta fantastinė apysaka. Su Žaneta kartu parašėm ir kitą tekstą „Žmonės požemyje“. Ji padėjo rašant fantastikos apysaką „Karas“, keletą nebaigtų apsakymų. Bet tai jau kito straipsnio tema...

Panašiu metu (1993 m.) fantastlapius braižė ir Šaukėnuose (Kelmės raj.) gyvenęs Saulius Budinas, su kuo ketinau kurti rimtą kartofantijos projektą. Anuomet pradėjau braižyti pirmuosius to sumanymo, pavadinto „Nepaprastas pasaulis“ (1993 m.) fantastlapius, rašyti istoriją. Tačiau projektas labai greitai įstrigo, visuma taip ir nebuvo sukurta, kadangi S.Budinas atsisakė dalyvauti kūrybos procese.

Tačiau ryškiausias kartografinės fantastikos tradicijų nešėjas svetur anuomet buvo Aivaras Tamulaitis, gyvenęs ir kūręs daugiausia Jonavoje. A.Tamulaitis sukūrė šiek tiek fantastinių žemėlapių su rimtais aprašymais ir iliustracijomis. Šio fantasto kartofantijos darbai, sukurti 1993 – 1996 m. labiausiai atitinka KF kriterijus. Aivaras Tamulaitis labiausiai pamėgo mokslinės fantastikos temas ir atitinkamą vaizdavimo manierą. Jo kūryboje akivaizdi logika. Fantastlapiai jo nedideli, tačiau detalūs, dauguma tvarkingi. Dizaino prasme jie patrauklūs ir tam tikrais atžvilgiais – tikslūs. Pora jo originalių fantastlapių buvo publikuoti fenzine „Denebolos šviesa“. Žymiausi autoriaus kūriniai nedidelės apimties „Kchalla – Fosyola“ („Kchalla“), „Kitdoro respublika“ ir „Sirigono respublika“. Gaila, kad Aivaras vėlesniu metu kaip ir Petras bei Žaneta nustojo arti kartofantijos dirvonus, todėl šiuo metu negalime pasidžiaugti naujausiais jo KF kūriniais. Jo kūryba šioje srityje senai sustojo. Mes galime džiaugtis tik tuo, kas išliko...

Labai svarbų pėdsaką į kartografinę fantastiką ir jos plėtotę paliko Gabrielius Edvinas Klimenka. Jis dalyvavo visuose kartografinės fantastikos konkursuose, organizuotuose „Lituaniconų“ metu laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2009 m. Dažnai pasivadinęs Fox slapyvardžiu jis ne kartą tapo tokių konkursų nugalėtoju ar bent laureatu. Dabartiniu metu yra išlikę keli autoriaus kartofantijos kūriniai. Tai kartografinės fantastikos apsakymai arba pavieniai fantastlapiai.

Be šio fantastikos mėgėjo Lietuvoje kūrė ir kiti fantastikos mėgėjai. Mano žiniomis KF mėgo Pakruojyje gyvenę fantastikos mėgėjai. „Lituanicono“ metu surengtuose konkursuose sudalyvavo virš 50 fantastų iš visos Lietuvos. Originali Jurgos Židonytės sukurta fantastinė valstybė („Latirona“1996 m.). Balys Narbutas taipgi ėmėsi šio neįprasto fantastikos žanro (fantastinė valstybė Balislandija). Pagal tą fantastlapį ir susapnuotą sapną sukūriau „Psichodemų“ pasaulį, parašiau istoriją, pavadintą tokiu pačiu vardu. Įdomūs buvo ir K.Marčiulyno, ir Onos Šmitaitės KF kūriniai.

Keletą fantastinių pasaulių žemėlapių braižė Telšiuose gyvenęs moksleivis Henrikas Riškus. Jis kūrė nedidelius žaidybinio pobūdžio fantastlapius, kurie buvo pritaikyti vien tik kartografinio ir strateginio pobūdžio žaidimams. Jo kūriniai buvo kruopštūs, dažniausiai spalvoti. Pavadinimus autorius dažniausiai kūrė pats. H.Riškaus kartofantijos blykstelėjimas įvyko 1999 – 2000 m.

Vėlyvuoju laikotarpiu (2000 – 2016 m.) fantastikos mėgėjų, užsiimančių kartografinės fantastikos kūryba būta gerokai mažiau. Net fantastinių žemėlapių ir pasaulių konkursuose sudalyvaudavo mažai tos fantastikos mėgėjų. Tačiau nepaisant to, būta bandymų, kurių pasekmė - sukurti fantastiniai žemėlapiai elektroninėmis piešimo priemonėmis. Žymiausias tokių fantastlapių kūrėjas šiais laikais neabejotinai yra Laiqua - Lasse, sudaręs daug alternatyvios istorijos žemiškųjų fantastlapių – vadinamųjų alternatyvių istorijų, šiek tiek mokslinės fantastikos ir vieną kitą – maginės kartofantijos kūrinį. Šio autoriaus pavieniai fantastlapiai atlikti kokybiškiausiai per pastaruosius dvidešimtį metų. Be to, fantastlapių išnašose arba komentaruose tie pasauliai gana aiškiai aprašyti, paaiškinti ir tai kuo puikiausiai įtelpa į normalios KF rėmus - jie atitinka kartografinio apsakymo koncepciją. Laiqua - Lasse kūriniai nuo praėjusio dešimtmečio nuolat publikuojami internete, dažniausiai www.deviantart.com svetainėje. Originaliausi šio autoriaus darbai: „Magic in Britain“ (2009 m.), “Federation of Itil” (2013 m.), „Troubles at the Sunrise Coast“ (2010 m.), „Fantasy map no. 1“ (2008 m.), „Colonies in Halifaxie 1653“ (2014 m.), „Lithuania 1931“ (2011 m.), „Waterworld“ (2008 m.), „A new Hansa?“ (2011 m.), „The Great Game of Middle Earth“ (2009 m.), „Lithuanian Congo“ (2009 m.), „Long Road to Freedom“ (2009 m.), „Order in the East“ (2009 m.), „Oh the New World“ (2009 m.) ir kiti. Svarbi detalė: autorius visus fantastlapius su aprašymais pateikia anglų kalba. Iš esmės, tai žymiausias šiuolaikinis kartografinės fantastikos kūrėjas iš Lietuvos, kurio kūrinius žiūri ir skaito fantastikos ir meno mėgėjai iš viso pasaulio.

Mano žiniomis kelis fantastinius žemėlapius kompiuterinėmis priemonėmis nubraižė Aurimas Gailiūnas. Beje, jis vienas pirmųjų sukūrė erdvinį fantastinio miesto virtualų maketą.

Neabejotina, kad paprastus fantastlapius ir elementarius vietovių planus braižo ir kūrybingi vaidmenų žaidimų meistrai. Tačiau Lietuvoje, nepaisant gana turtingos tos fantastikos žanro istorijos, vis dar nėra kartografinės fantastikos entuziastų, kurie ne tik mokėtų braižyti originalius fantastlapius ir neapsiribotų vien kartografiniais pramanytų pasaulių vaizdavimais, bet gebėtų prie viso kūrinio pateikti piešinius ir tekstinius kūrinius, kurių aukščiausias laipsnis – apsakymai ir apysakos. Dažnai Lietuvoje žmonės kartografinę fantastiką painioja su fantastlapiais. O tai nėra vienas ir tas pats. Apie teorinius KF aspektus dar ne kartą pasakosime kituose skyriuose...

Žinoma, grįžtant prie temos apie lietuviškosios KF kokybę, negaliu teigti, kad ir mano pasiekimai nepriekaištingai tobuli. Yra tik keli rimti iki šių dienų išlikę bandymai. Rimčiausi pavyzdžiai – drauge su P.Jankausku kurtas „Niekieno žemės“ pasaulis, kuris yra tradicinis, tačiau tikros kartofantijos apibrėžimus atitinkantis kūrinys. Kitas – „Gua Valeinario“ pasaulis, kurio fantastlapiai ir tekstinė dalis buvo publikuota Pakruojo fantastikos mėgėjų klubo „Selija“ leidinyje „Varūna“ (1994 m.) Tai kartografinės fantastikos apsakymas,. Šis KF darbas pradėtas kurti 1988 m. Publikuotas 1994 m. Kitas svarbus bandymas sukurti visavertį KF kūrinį – „Arokhano planeta“ , kurį kurdamas nubraižiau pagal visus reikalavimus bendrą planetos vaizdą, o taip pat kelis skirtingus to pramanyto pasaulio fantastlapius: „Sanilevo“ fizinį sieninį fantastinį žemėlapį, kuris prašapo visiems laikams, kai šį prieš penkioliką metų paskolinau nuskenuoti ponui P.Šarpnickui. Be šio didžiulio fantastlapio yra, visa laimė, išlikęs nedidelis tvarkingas Sanilevo valstybinių darinių fantastlapis. Esu nubraižęs ir kitų teritorijų kartografinius kūrinius, vaizduojančius minimą planetą. Visi su Arokhanu susiję kartofantijos kūriniai sudaryti 1994 m. Visi „Arokhano planetos“ fantastlapiai buvo eksponuojami „Lituaniconuose“, o vienos paskaitos metu, kuri įvyko vieno fantastų suvažiavimo metu, jie pasitelkti kaip pavyzdinė kartofantijos medžiaga. Vienas regioninis „Sanilevo“ fantastlapis buvo padovanotas anuomet aktyviam Naujosios Akmenės fantastui Ramūnui Žymantui...

Yra išlikę net trys „Plantevulos“ fantastiniai žemėlapiai, vaizduojantys tolimą planetą – tiksliau – jos vandenyno gelmėse esantį sausą žemės lopinėlį. Fantastlapį sukūriau, kai pradėjau rašyti fantastinę apysaką, pakrikštytą lygiai tuo pačiu pavadinimu. Tai įvyko 1992 m. Taigi galima teigti, kad šis fantastinis žemėlapis su tekstiniu paaiškinimu ir apysaka sudaro vientisą sistemą, kurią galima traktuoti kaip elementarų KF. Egzistuoja trys to paties pasaulio fantastlapio variantai.

1995 – 96 m. mėginau įsukti naują kolektyvinį kartofantijos projektą. Tuo tikslu tušu nubraižiau bendrą pasaulio kontūrinį fantastlapį ir vieno žemyno reljefo ir gamtinio zoniškumo variantą („Didieji Chiashiavatai“). Taip pat turėjau idėjų ir kitam sumanytam pasauliui. Deja, idėja menkai susidomėta, todėl kūrybos karuselė taip ir neįsisuko.

Toliau apžvelgsiu visus likusius svarbiausius savo kūrybos fantastlapius.

1994 m. nupiešiau aibę nedidelio formatų fantastlapių. Vienas įdomesnių – vadinamasis „Denesijos srities – Planturijos žemių“ fantastlapis. Išskirtinė to fantastlapio grafinė raiška, o tuo pačiu yra ir trūkumų: nėra mastelio ir pavadinimo, nors pavyzdžiui, viskas yra nuspalvinta.

1995 vasarą sukūriau kartofantijos apsakymą "Duvadaros planeta", kurį sudaro trys fiziniai fantastlapiai ir nedidelis geografijos aprašymas. Nepilnas kūrinio komplektas ("Halanferara", "Vahiadau salynas" ir minėtas geografijos aprašymas buvo publikuotas Pakruojo fantastų klubo "Selija" leistame fenzine "Varūna" . 1995 m. liepos mėnesio numeryje pateikti nespalvoti fantastlapiai ir aprašymas.

1997 m. buvo sukurti du “Noveilo” variantai. Tai postapokalipsinio pasaulio nedidelio formato fantastlapiai. Vienas jų pateiktas tvarkingai, su kartografiniu tinklu, paaiškinimais, o kurtas specialiai – nespalvotai.

Panašiu laikotarpiu (1997 m.) buvo sukurtas bevardis, sąlygiškai Kolgo – Eiso vardu vadinamas fantastlapis. Kūrinys visai nedidelis. Vietovardžiai jame pažymėti ypatingai smulkiu šriftu. Fantastlapyje pažymėtos trejų vandenynų upių baseinai, artimųjų vandenų gyliai. Fantastlapis yra pusiau spalvotas.

Tais pačiais metais nubraižytas kartofantijos kūrinys „Ilifa“, kuris su istorijos aprašymu ir kitais priedais publikuotas mėgėjiškame leidinyje „Denebolos šviesa“. Tai normalus kartografinės fantastikos apsakymas. Darbas pateiktas nespalvotas.

1999 m. sukurta “Van Eirada” – tvarkingas, spalvotas dirbtinės planetos fantastlapis.

Tais pačiais metais pirmą kartą pasitelkęs kompiuterį, o konkrečiau – Wordo tekstinę programą, sukūriau pirmą kompiuterine priemone kurtą fantastlapį, kurį pavadinau „Venojos pasaulis“. Atšviestus to pasaulio fantastlapio variantus panaudojau tolimesniems tos vietos „tyrinėjimams“ – buvo sukurtas dar trys specialūs žemėlapiai: du istorinių laikotarpių ir vienas gamtinis, kuriame pavaizduotas reljefas ir miškingumas. Jie visi braižyti mišria technika. Vienas „Venojos“ fantastlapis paliktas tuščias, vien tik su vietovardžiais.

Gana aktyviai tęsiau Petro Jankausko pradėtą, bet neužbaigtą fantastinio pasaulio kūrybą. Čia turiu omenyje „De Arnį“ („De Arnoldeną“ arba „Kleimombo planeta (pasaulis)“. 1995 – 2010 m. sukūriau kelioliką fantastlapių, vaizduojančių tam tikrus tos vietos istorinius raidos etapus. 1998 m. parašiau fantastinę apysaką, kurios veiksmas klostosi nagrinėjamo pasaulio dalyje. Kūrinyje rėmiausi iki tol sukurtų fantastlapių informacija ir tekstinėmis istorijomis, kurias taipgi parašiau tam tikslui. Labiau pasisekę fantastlapiai, kurie buvo vėliausiai kurti kompiuteriu.

Vėliau į darbą, kurdamas fantastlapius, dar ne kartą pasitelkiau kompiuterį. 2004 m. buvo sukurtas “Pranturo pasaulis”, kurį sudaro keturi nedidelio formato gamtiniai ir valstybinių darinių fantastlapiai su nedideliu humoristiniu aprašymu vienoje išnašoje. Fantastiniai žemėlapiai iliustruoja kadaise tapytą ir pieštą „Pranturo pasaulio“ piešinį. Fantastlapiai ne kartą eksponuoti įvairiose parodose.

Taip pat minimais metais kompiuteriu nubraižiau penkių fantastlapių ciklą, vaizduojantį vienos civilizacijos regresą ( „Paratveldas ir Kinoras („Atvirkštinė istorija“, 2005 m. ) ir vienišą kartofantijos kūrinį – „Idealiai sutvarkyta respublika“ (2004 m.). Visi šie darbai buvo atspausdinti ant specialaus didelio formato fotografinio popieriaus.

Minimuoju metu paprasčiausia Paint piešimo programa sukūriau „Azelomo“ teritorijos fantastlapį. Minimame kūrinyje perteikiau vietinio regiono kelių tinklą.

2005 – 2012 m. kompiuteriu sukurti įvairių miestų fantastiniai planai ir žemėlapiai. Darbai atlikti įvairiomis kompiuterinėmis programomis. Įdomiausias – „Gerai sutvarkytas provincijos miestas“. Sukurta 2006 m.

Be minėto darbo pavyko sukurti kelis „kompiuterizuotus“ „Didžiojo maradlapio“ („Maradlapis II“) fragmentus „Didysis Moreto žemynas“ ir „Senasis pasaulis“ (2014 m.). Beje apie 2001 m. prie minėto „Maradlapio II“ buvau ne kartą „prisilietęs“ – savo rankomis be kompiuterio sukūriau visą fragmentų atlasą. Dažniausiai braižiau Didžiojo Moreto žemyno fragmentų kopijas, modernizuodamas grafinį vaizdą, pagerindamas šriftus ir spalvinę dermę, netgi pakeisdamas kai kuriuos neskambius pavadinimus.

2001 m. pamėginau sukurti keliolika fantastlapių, juos sujungdamas į ciklą „Privatizuota teritorija“. Šiuo pusiau meniniu – realistiniu eksperimentu siekiau parodyti, kad kartografinė fantastika gali būti iš tiesų įdomi, o fantastlapių kontūrai priminti realius objektus. Šis fantastlapių ciklas ne kartą eksponuotas įvairiuose parodose. Minėtieji fantastlapiai sukurti tradicinėmis piešimo priemonėmis.

Naujaisiais laikais pavyko sukurti ir naujų fantastlapių. Dar 2005 m. pradėjau kurti grandiozinį kol kas bevardį fantastlapį darbiniu pavadinimu „Lahtaris: trys žemynai“. Fantastlapis piešiamas ranka, taikant įvairias kūrimo priemones, yra spalvotas. Tai ilgiausiai kuriamas didelio formato kūrinys, kadangi kūryba vyksta iki šiol. „Lahtarį...“ ketinu panaudoti rimtame individualiame kartofantijos projekte.

Kiti sumanymai. Tai buvo ne pavieniai fantastiniai žemėlapiai. 2012 m. Norvegijoje pradėjau kurti požeminį „Risdalio pasaulį“. Sukurti du pieštiniai fantastlapiai. Po dvejų metų nubraižytas bendrasis pasaulio fantastlapis, tik pasitelkus kompiuterinės grafikos programas (2014 m.). Norvegijoje pradėjau rašyti fantastinę apysaką, kurios veiksmas rutuliojasi minėtame pramanytame pasaulyje, remiantis pramanyta istorija.

Be to, 2012 – 2013 m. iš pieštinio originalo, sukurto 1989 m., kompiuteriu perpiešiau, o tuo pačiu patobulinau kadaise kurtą fantastinę valstybę, vadinamą „Mareisono supleiriksas“. Kitas panašus fantastlapis taip pat buvo prikeltas iš nežinios. Tai „Sanadanas“. Originalas kurtas apie 1992 – 93 m. Vėliau kurta versija kompiuteriu, tačiau panaudojant įprastinį piešinį. Visi šriftai kompiuteriniai. Apipavidalinimas – taip pat. Fnatastlapis nors ir vidutinis, tačiau išsiskiria dvikalbiu tekstu ir tai, kad objektai pateikti pusrutuliuose.

Labai stengiausi dalyvaudamas 2013 – 2015 m. “užkurtame” kartografinės fantastikos projekte ”Tavilranas – dingusiųjų buveinė”. Deja, daugelį kūrybos darbų teko atlikti vienam, greitai išsisėmiau, tačiau nepaisant to, tai buvo tikro kartofantijos romano vystymas, kuriam visus fantastlapius buvau jau beveik sukūręs. Liko tik detalieji pasaulio žemėlapiai. Projekto nariai buvo sukūrę visas pasaulyje gyvenančias rases, jas aprašę ir pateikę jų atstovų piešinius, buvo pradėta kurti to pasaulio biologija, geologija ir net istorijos, kalbų fragmentai, pristatomos įžymybės, religijos, tos pramanytos planetos ir visatos modelis. Projekte dalyvavo Rolanda Rimkevičienė, Egidijus Norvydas, Gabrielius Edvinas Klimenka, Žaneta Smolskienė, Gintaras Vaišnoras, Inga Jančiauskaitė, aš ir kiti. Fantastinis projektas užgeso, nes daugeliui tapo nebeįdomu kurti.

Šiuo metu kartografinės fantastikos kuriu nedaug. Prieš kelis metus skaitmeniniu būdu sudariau vadinamuosius originalių KF darbų koverius. Daugiausia skiriu dėmesio kartofantijos populiarinimui, istorijos sisteminimui, medžiagos kaupimui. Todėl svarbiausias uždavinys - kartografinės fantastikos grupės facebook'e palaikymas ir plėtimas. Esu suinteresuotas fiksuoti kartofantijos teoriją ir visą istoriją, viską, kas įvyko iki šiol. Todėl facebook grupės „Kartografinė fantastika“ sukūrimas buvo planuotas ir brandintas. Be to, grupės puslapyje nuolat papildomas virtualus muziejus.




2018 m.