Viduržiemį
Snaige-sniegule,
Gražuolė balta,
Kam nuskriaudei žolę –
Žolė nekalta.
Kam uždengei krūmus
Ir medžių šakas, –
Pro tokį baltumą
Paukštis lizdo neras.
Snaige-sniegule,
Manęs nors neliesk,
Tavo grožis sustingęs
Neuždegs man širdies.
Nereikia tavęs man
Gražuolės šaltos –
Nuo amžių kukliai aš
Žibutei meldžiuos.