Viduržiemį

Snaige-sniegule,
Gražuolė balta,
Kam nuskriaudei žolę –
Žolė nekalta.

Kam uždengei krūmus
Ir medžių šakas, –
Pro tokį baltumą
Paukštis lizdo neras.

Snaige-sniegule,
Manęs nors neliesk,
Tavo grožis sustingęs
Neuždegs man širdies.

Nereikia tavęs man
Gražuolės šaltos –
Nuo amžių kukliai aš
Žibutei meldžiuos.
seniokas