Brėkštančios aušros šešėliai
Vėl reikš tą patį.
Meluoti ir gyventi, 
Slėptis skurstančioj tamsoj. 

Pažvelgus į šešėlių lają,
Ošimu tamsiu apgaubti, 
Tyliai pakuždėti – kam, 
Jei daugiau įkvėpti negali…

Mele tiesos ieškoti,
Reikšmė seniai jau prarasta,
Ir vėl rėks tą patį –
Tiesaus kelio nebėra.

Tamsos apniauktos akys, 
Apakintos tiesos,
Užmerktos ir nebylios, 
Dangstosi nuo tamsios šviesos. 

Ir vėl užsidengus
Slėptis ir meluoti,  
Žodžiuose trapiuose 
Tiesą vėl melu užversti.

Ir vėl tyla apgaubti, 
Ir vėl tiesos išvengti, 
Ir vėl šešėliuos slėptis, 
Ir vėl sutemoj paskęsti…