Niekas man laiškų nerašo,
Nes aš pati taip darau.
Aš laišką pasirašysiu –
Laimės palinkėsiu sau.
Paklausiu: „Kaip laikais, mieloji?,
Kokie sapnai sapnuojasi nakčia?,
Kokius lašus naudoji, kai širdį gelia?
Kavą geri su cukrumi ar be?“
Laiškas tas, – bus penkių lapų,
Su klaidomis arba be jų.
Paklausiu dar: „ Ar tau, bitele,
Vienai gyventi – ne liūdna, ne ilgu?
Ar nori, kad paskambintų tau draugas,
Na, tas – iš jaunumės dienų?
Paskambink jam pati – juk telefonas
dar neatjungtas, laidai nenukirpti.
Jei tel. numeris  kažkur pasimetė,
Surask tu jo „feisbuko“ paskyrą –
Galėsite, virtualiai apsikabinę,
Nugrimzti į „jaunystės pasaką“.
Nenusimink, kad auga svoris,
Kad raukšlių randasi daugiau:
Su metais juk nedingsta noras –
Surasti „antrą pusę“ ir draugaut.
<>
Laišką parašysiu – registruotą,
Kad kurjeris įteiktų „į rankas“.