Prižadino durų skambutis –
toks linksmas, šį ankstų rytą.
Norėjau pamiegoti dar truputį,
nubristi į sapną kitą.
Šios nakties sapnas geras buvo:
bridau per levandų pievas,
kol koja už kažko užkliuvo –
(sapne užkliūti – geras prietaras).
Žiūriu – auksinis vabalas
mano koją nutvėrė,
linksmai akį merkia man, sako:
„nebijok, mergužėlė,
turi nusipirkti loterijos bilietą,
tik reikia jį pirkti
tryliktą dieną ir valandą tryliktą.
Laimėsi aukso puodą,
jei bilietą pirksi nuvažiavusi į Skuodą“...
Tik nepasakė – kokiais metais,
kokį mėnesį turiu ten nuskuosti
ir laimėjimą sau sušluoti.
<> 
Reikės, ko gero, dar ilgai
į pustuščią piniginę žiopsoti.