Gyvenu kažkaip ne taip...
Kitaip gyventi ir nemoku.
O laiko lieka vis mažiau,
Ir vis dažniau turiu sustoti,
Apsidairyti – kas esu?
Kodėl esu ir kam to reikia?
Nepanikuoju, nors jaučiu,
Kaip pro mane pasauliai plaukia
Neatpažinti, svetimi,
Su savo lozungais ir šūkiais.
Jų negirdžiu, nesuprantu...
Vieni kitiems beveik nerūpim.
Jie – šen, aš – ten... Kol kas visiems
Užtenka  ir vandens  ir oro...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nors gyvenu kažkaip ne taip.
Kitaip gyventi ir nenoriu!