Šukuoja mišką baltos vėjo šukos,
net ir pelėdos tyli vakarais.
Ant kito šono verčiasi barsukas –
miegos iki pavasaris ateis...
Tai palinkėkime jam minkšto guolio,
dryžiuotaveidžiui kiaunių giminės,
miegaliui, atsiskyrėliui keistuoliui...
Kas gi be jo pusiaužiemį žymės?