Naivume šventas,
Kas tave nugnybs?
Paika savikliova, minty įsmilkęs vėjas?
Nutils retorinis kasdienis 
Kas esi? 
Lėlė ar siūlus tampantis veikėjas?
Naivume šventas, 
Kas esąs taries,
Kai sluoksnis grimo slepia liūdną veidą,
Be soties turto, kruvinos šlovės,
Kurios gentis tironams neatleidžia?
Įrodinėji, jog esi kažkas,
Naivume šventas, vabale tarp smilčių.
Apsižvalgyk – 
Ar duobę kas iškas,
O gal be užmačių gebės tiesiog pamilti?
Nes visa kita – mėšlas ir šiaudai,
Kai tarp gyvųjų nėr gyvųjų ryšio.
Naivume šventas, tu tik sapnavai, 
Kad amžių kiaulinęs
Išmėžti būtį grįši.