Vien dėl to buvo verta
Be klaidų kas pasverta
Kai išmokai vėl džiaugtis
Samarietei į ausį
Sujudėję burtžodžiais
Jos plaukų tamsiom sruogom
Dykuma virsta jūrom
Kad nuplautų kaltumo
Pasilikusius randus
Kol būtis išsigandus
 
mums ją kurti palieka patiems