Liūdesio nostalgija

Tyliai smuikas rauda
Šalto spalio lietuje,
Tyliai vėjas šnabžda
Tavo vardą šilo eglei,
Tyliai aidas pakartoja
Pamestus žodžius,
Tyliai akys užsimerkia
Priešais liūdesio duris.
 
Tyliai atsiveria durys,
O už jų tavęs nėra;
Argi tau jau negana
Taip kankinti vargšę sielą?
Tyliai tavo vardą girdi
Medžiai rudenio lietuj –
Neisiu, jei manęs negirdi
Lapai, pūvantys baloj.
 
Tyliai smuikas rauda
Spalio valsą lėtą,
Tyliai vėjas neša vardą
Šilo eglei pamirštai,
Tyliai aidas šnabžda
Tavo pamestus žodžius,
Tyliai užmerkiu akys
Priešais liūdesio duris...
nerašanti