Dejà vu. Esė vienu sakiniu (30)
- 462. Laikmečio teisingumą ir vertę nusako žmonių vertingumas.
461. Institucijų autoritetas kuriamas atskirų darbuotojų autoritetu.
460. Kai manoma, kad joks darbas žmogaus negadina, atsitinka negeri dalykai.
459. Jeigu iš visų girdi tokį patį atsakymą, tai - ne tiesa, o korupcija.
458. Gerais ar blogais tampame prisilietę prie gyvų būtybių.
457.Tėvynę parduoti galima ir parduodant gėles.
456.Genetiką galima ir sukurti. Tik tada teks sukurti ir vardą.
455. Džiunglėse nebūna nei kapitalizmo, nei socializmo.
454. Kokias problemas sprendžiame, tokias galvas ir turime.
453. Pagarba ir baimė vienuose namuose negyvena.
452. Asmeninės pažiūros netoleruotinos, jei esi svetimų pažiūrų minioje.
451. Jei didžioji dalis ligonių, ar nevertėtų keisti sveikatos sampratą.
450. Jei minia nori matyti išprotėjusį, kodėl nepadarius paslaugos.
479. Nepakaltinami – tai statusas, o ne diagnozė.
478. Baisiausia, kai žiaurumas ir kitų niekinimas tampa pramoga.
477. Kai pripranti, teroro požymių nebuvimas gąsdina labiau nei teroras.
476. Galima užsigauti ir į savo paties pastatytą sieną.
475. Kad ir koks būtų dažų sluoksnis, anksčiau ar vėliau pasirodo tikroji spalva.
474. Ne tiek baisus svetimos genties priešas, kiek savos beprotis.
473. Ateina laikas, kai visiems būna per vėlu.