Visi po truputį išeisim,
Vieni anksčiau, kiti vėliau,
Skirtingi bus tie mūsų kraičiai
Prie vartų dieviško dangaus.
 
Vieni galbūt kvepės levandom,
Kiti gal mėtom ar rūta žalia,
Gal bus papuošti rugio varpom,
O gal spindės saulėgrąžos spalva.
 
Prie kokių vartų rinksis tie,
Kuriuos mūs rankos sužalojo,
Ir nebeliko tikėjimo, vilties
Patekt į pragarą ar rojų.
 
Mano kaltė, tavo didi kaltė,
Ir nėra nekaltų šioj žemėj,
Atoveiksmis, tik veiksmo padermė,
Jis proporcingas mūs pažinimo daliai.