Kodėl vis vartau gyvenimo knygos lapus,
        Nors jie seniai sudūlėję, o aš sugrįžtu,
        Negi savąją pamėgau labiau už kitas –
        Gal, kad joje niekados nepasiklysiu?
        Ir sielai ji artima – atrandu joje epizodų mielų –
        Šių dienų žvilgsniu, mintimis narstyti lengva:
        Neišvengta vaikystės ir jaunystės klaidų,
        Bet ar aš jutau šalia ištiestą šiltą ranką?
        Negaliu paneigti – ji buvo – deja, toli,
        Tad nueitas tolimas kelias tik mano vienos,
        Jame praradimų, atradimu prasmė gili,
        Kažkodėl dar nėra įrašytos šios dienos.
        Tad verčiu dar vieną lapą, jis tuščias –
        Kas ten sumirgės atspėti nesunku,
        Nenuostabu – šiame pasaulyje esu tik svečias,
        Aplinkui migla, nardau vienatvės tyloje – baugu.
 
         2021 m.