Taip gražiai, taip tyliai sninga,
Tarsi vyšnios žiedus bertų.
Viskas aišku ir prasminga,
Viskas turi savo vertę.

Kas lemty giliai įspausta,
Kas jau buvo, kas ateis dar,
Ir jau nieko nepaklausi,
Kurgi buvome neteisūs.

Ir jau niekas nepaaiškins,
Kurgi nuodėmės, kur klaidos.
Tarsi snaigės tirpsta laikas –
Metai gimsta, metai baigias...

2001 m.