Ne po vieną, ne po du šiemet švęsim Kalėdas,
Bus padėtos lėkštelės ir tiems, ko netekom,
Lauš jie mūsų plotkelę ant gyvenimo tako
Ir linkės neliūdėti, ten jiems visko pakako.
 
Kol dar esame čia, kol dar jaučiam, kad gyva
Ir kalba ir jausmai ir tas mažas Dievulio vaikelis,
Susišaukim žodžiu, prisilieskim ranka ir  širdim
Prie šventos prakartėlės, prie Kalėdinio šventiško stalo.