Kaip ilgai ta saulė kalasi

Dabar pačios trumpiausios dienos
Ir pati tamsiausia naktis.
Kartais rodos mėnulis vienas,
Kartais vėjas varsto duris...

Nors bandai akis pakelti
Nuo po kojomis žemės pilkos,
Bet nėra nei žiedo balto,
Negirdėti medžiuos dainos.

Nesimato praeivių šypsenų,
Negali apkabinti širdies.
Lyg kokonas vienatvėj plyšti
Be erdvės sparnus ištiest.

Be vilties sušildyt šąlančius,
Be jėgų ištraukt iš mirties.

Kaip ilgai ta saulė kalasi,
Kaip toli rankas jai tiest...
Saulėlydis