Grįžta žmonės: savi, sutikti...
Gaila tik, jog dabar – atminimuos.
Žinau, – buvo jie šito verti,
Jei net laikas man juos sugrąžina.

Jie nutolo... Vis grįžta trumpam,
Praeities dureles vos pravėrus...
Nerakinamos jos. O ir kam? –
Atminties neapvogs laiko vėjas!