Tas šiaudas
po balto
sniego paklote,
toks ilgas,
ilgas,
tarsi močiutės
Kalėdinis burtas,
juosta austa
iki dangaus,
kur ilsisi vėlės,
ateisiančios švęsti
saulėgrįžos,
kai lygiai
dvyliktą
gyvulėliai tvartely
kalbės,
girliandoje blykčios
 prisiminimai.
Šiaude, šiaudeli,
mesk baltą burtą,
vandenį
verski vynu.
Laukiu Kalėdų
pelėdos glėby.
Laikrodžiai
skrieja laiku.