Štai JI – KORONA, ramiai sėdinti Tvirtovės ir Naujosios gatvių sankryžoje, tokia savimi pasitikinti ir išdidi. JOS blizganti prabanga traukė akį, o vietoje karūnos užrašas virš galvos tarsi rėkte rėkė: ,,Bijokite manęs``.  Tik vienkartinė veido kaukė atrodė paniekinamai prie rafinuoto karališko stoto. Trumpam stabtelėjau. Mano dėmesys JOS DIDENYBEI buvo išskirtinis. Užrašas nustebino ir lengvai šokiravo. Mūsų žvilgsniai susitiko.
- Moterie, - kreipėsi JI  vampyrišku žvilgsniu. – AŠ laukiu tavęs...
Slidi moteriška intriga išdavė paslaptį. Tai tik JI – KORONA, nelaukia Kalėdų.
Pokalbis žvilgsniais buvo toks trumpas, kad teko tik prasilenkti judrioje gatvių sankryžoje. Palikau KORONĄ vieną, be karūnos, šaltyje.