Parašiau aš tau laišką ant sniego,
Čia, kur mažos zylutės jau straksi...
Betgi smalsiosios šarkos atbėgo –
Todėl tu mano laiško nerasi...

Nenubėgs ašarėlė per skruostą –
Juk šis laiškas dar ne paskutinis!
Dar žodžius surandu, juos suklostau,
O tarp jų – ir tas vienas: esminis...

Neliūdėk, dar žiema pasibus čia,
Nepoškėjo nuo šalčio dar tvoros...
Jeigu būtum arti – vėl priglusčiau.
Nemanau, jog taip elgtis nedora.