Tai kurgi tie žiemos žirgai,
Besiplaikstą vėjuotais karčiais?
Nors gruodis naują lapą verčia –
Ruduo užtruko per ilgai.
Kai man iš vasaros beliko
Tik vienas laiškas, kad sugrįš –
Užsisklendžiau visas duris
Ir tyliai tūnau kaip švilpikas.

Kas bus, jei pasibelsi tu?
Atsimenu, kaip dieną skynėm,
Beveik prancūziškai... Laukymėj
Tarp kopų pamario baltų...
Prisiminimai... Tuščia jų!
Nes vos tik gruodis prasidėjo,
Atrodo, pilnatys dažnėja.
Mano naujieji be Naujų...

Vis laukiu. kad balti žirgai,
Su karčiais vėjo ištaršytais,
Sustos už lango: – Labas rytas!
Jau baigias gruodis! Nustebai?