Šnabždėk man pro lapkričio vėją,
Kad vasaros meilė esi,
O medžiai iš džiaugsmo nuogėja
Žvaigždėto dangaus ilgesy,

Iš laimės sutirpti jau baigia –
Tu vis dar sapnuoji mane,
Kai pirmą balčiausiąją snaigę
Bučiavom jaunystės sapne,

Šnabždėk man pro lapkričio vėją...