Išeis ruduo dažytais medžių lapais,
Nukrės visus, nė vieno nepaliks.
Tik veltui savo pėdas juodoj žemėj slepia,
Liks pilkas tarsi rūkas ilgesys.
 
Liks ilgesys žiedų, Nevėžio pievų,
Klevų ir liepų tyliai šlamančių,
Paraudusio šermukšnio, žalios ievos,
Balto berželio svyrančių kasų.
 
Gruodo kelius nuties žiema atėjus,
Užklojusi sniegu išves visus metus.
Ilgėsimės rudens ir spalio vėjo,
Geltonais lapais klojusio takus.
 
Kodėl taip greitai mums teka laiko upė?
Nors ir kartosis rudenys šalti,
Auksiniai lapai, kur krentant tyliai sukas,
Kaskart ant žemės guls visai kiti.