Juk kartais iš laimės verkiam
Už dovaną mielo draugo.
Už tai, kad užuot pasmerkę 
Gerumą širdy išsaugom.

Už tai, kad pelus nuo grūdo
Jau galim atskirti drąsiai.
Už tai, kad tvirtėja būdas
Ir tyliai vis augam dvasioj.

Ir kartais iš laimės verkiam
Už dovaną mielo draugo.
Už Meilę, kuri mus telkia, 
Globoja, augina, saugo.

Už būtį, kuri mums leidžia
Širdim išgyventi laisvę.
Už tai, kad likimui žaidžiant
Mes liovėmės teist ar teisint.

Ir kartais iš laimės verkiam...