Tik žvakelė, plazdenanti vėjyje, 
Dar primins, kad čia kartą atėjome. 

Kad mes juokėmės, verkėm, tylėjome. 
Kaip svajonėmis savo tikėjome. 

Tik žvakelė, plazdenanti vėjyje, 
Dar primins kaip kadaise kentėjome. 

Kaip vis brendome, augome dvasioje 
Ir tikėjomės – laimę surasime. 

Tik žvakelė, plazdenanti vėjyje... 
Ji primins kaip karštai mes mylėjome.