Rudenėja... Ir gervės vis klykauja,
Kol išskris vieną kartą negrįžtamai.
Vis mažiau jau mes pasakom tikime,
Vis dažniau į save atsigrįžtame.

Vis daugiau atiduodam nei gauname,
Lyg ruduo gausų derlių brandintą,
Ir senųjų žaizdų tiek neskauda jau,
Ir troškimai, ir aistros aprimsta.

Rudenėja... Per naktį darbavęsi
Išdabintais klevais šalnos gėrisi...
Ir ruduo turi savąjį žavesį,
Nors šarma smilkiniuos mūsų žėri jau...