Lapkričio parke
liūdintys medžiai,
nuogai išrikiuoti,
virpa nakty.
 
Krito nukrito
lapų apsiaustai,
ilgių plevenimas
stingsta vilty.  
 
Mintys keliaujančios
ilgesio tiltais
šildo žvarbumą
šlapio rudens.
 
Be žado medžiai
šiurpulį glaudžia,
sopulio žvakės
tirpsta širdy.