Nebešvies man skaisti saulės šviesa,
Nebegiedos nemirtingasai paukštis.
Mano širdį apgaubs akinanti tamsa,
Nebegalėsiu aš pagalbos šauktis.

Nebežydės kaštonai po mano langais,
Nebegirdėsiu upelio srovės.
Mano siela vaikščios užmirštais takais,
Nebereikės man šauktis mirties.

Nebevaidinsiu gyvenimo etiudo,
Nebeskaitysiu apie skausmą ir kančias.
Mano ausis nebeišgirs kerinčio preliudo,
Nebesvajosiu apie nemigos nakčias.

Nebegeisiu vaisių uždraustų,
Nebeužuosiu pavasario gėlių.
Mano protas nebekurs sapnų,
Nebeištarsiu jau sudie. Tyliu.