buvo tąkart gražu

 
tąkart buvo gražu...
plaukė žuvys išneršti lietaus
pamanei – atsigersi dangaus ir sapnai netroškins
balto smėlio krante
sustabdytoj akimirkoj auš
aptrupėjusi saulė
byrėdama tau į akis
atminties trupiniais – atsargiai –
prisilietus užges
paskutinis žibintas toj gatvėj
kur mūsų sapnai
susiglaudę bučiuojas vogčiom
tartum mes – nebe mes
tartum mūsų nebuvo
o tu pagaliau pabudai
iš letargo lemties – kas pasakė
kad trunka ilgai
išgalvotas pasaulis ir virpantys
sniego drugiai?..
tąkart buvo gražu...
taip gražu kad dar kartą gimei
atsigerti lietaus
iš akiduobės melo žuvies..............
 
Iglė