Aušta rytas ir tekanti saulė
Plėšo šydą tamsių debesų,
Neša žmogui sekmadienį naują,
Pilną gėrio, ramybės, vilčių.
 
Pasitik ir priimk jį su meile,
Neieškoki šį kartą kaltų,
Kad nakčia širdį nerimas graužė,
Jog paliko nedaug jau draugų.
 
Nesigraužk, kad gal Lukiškių aikštėj
Plevėsuos vieniša vėliava,
Laisvės Vytis į ją neįleistas,
Glausis ten, kur šviesi Lietuva.
 
Nesigraužk, jei kam „Laisvė“ tik žodis,
Tik plakatas tikrovei paslėpti,
Kad mieli ne, ne Nemuno kloniai,
Ne Dzūkijos kalneliai smėlėti.
 
Bus kas tars, jog tauta — tai tramplynas
Į pasaulį turtingą ir linksmą,
Tiktai nieks neskaičiuoja, nežino,
Kiek lietuvių jame ten pradingsta.
...........................................
Aušta rytas ir debesys sklaidos,
Bus diena Lietuvėlėj graži,
Suskambės greit varpai džiaugsmu aidu,
Žmogaus maldą Dangun keldami.