iškrito rudenio vakaras
laukinės žąsies plunksna
geltonos sutemos
išsilieja atvėsusiomis upėmis
senų  laiškų valtys
sapnus perveža
bando jaunos aistros skonio
atsikąsti
 
lengvai treška
įsielektrinę plaukai
leisk pasodinti
tavo kvapą
beržu po langais
 
kai užsidarys durys
atidarysim langą
tegul kaip paskutinį lapą
vėjas kedena plaukus
 
iškrito
rudenio vakaras
jaunos aistros skoniu