Jei nebūtų fizikos, galėtume mes skristi,
Mylėt, dainuot, tylėt...
Jei nebūtų, galėtume pakilti,
Laisvi lyg paukščiai padange skriet...
 
O kas iš to, jei lėktume, kaip jie –
Padange ir žydrais debesimis.
Nebūtume mes kaip anie,
Tik žvelgtume į viską akimis...
 
Ir meile tai pajusti galime,
Ir jos pagalba skristi dangumi.
Ir vėl, kaip vakar, šiandien šąlame,
Ir vėl nebūnam savimi...
 
O tiek nedaug aš iš tavęs prašau,
Tik skrist kartu su manimi...
Laišką tyliai tau rašau,
Nes pasitikiu aš tavimi...