Netekčių apsuptyje ir spaudime
Įstengiam, suprasti galim,
Kokia didelė  duota ramybės dovana,
Net  didžiausios kančios jos įveikt negali.
 
O ramybės uoste mūsų sužeistoj širdy,
Tesiilsi mūsų kūnai ir mūsų sielos,
Ar girdi kaip tyliai skleidžiasi žiedai balti,
Kaip lietaus lašai per stiklą tyliai byra.
 
Neramybės sėkla  tartum maištas
Pasėta prieš visa tai, kas  gera,
O patekus  į voratinklius tokius,
Laukia tik lėta mirtis ir numirt negalim.
 
Jei galėčiau, aš surinkčiau dar gyvus visus
Po  šventa taikos ramybės juosta,
Kurios peržengti negali demonas baisus,
Neramus žmogus į meilės džiaugsmo uostą.