Ciej rugiai ir vosylkos, 
Ir gervelės tos pylkos
Tep jos vyrkauja graudziai
Kad net dūšių suspaudzia

Lygtai mislij neskriscie,
Lygtai  mislij paslikcie
ir braidyci gali lauko
Kur kasnakc aš jų laukiu

Bet va gruodas jau traukias
An širdzies, ir  an lauko.
Aš jom dūšių atduosiu
ir skraidzysiu sapnuose...