260.  Pasirodo, durniausi yra tie, kurie myli. Ar žmogų. Ar tėvynę.

259.  Socialinis pastovumas: už gerus darbus neteisiama. Tik baudžiama.

258.  Seimo rinkimuose dvidešimt partijų grumsis dėl mandatų.

257.  Kuo daugiau draugų, tuo daugiau tenka išdalinti.

256.  Kuomet daugis tampa blogiu.

255.  Sąmoningus veiksmus lydi tik artikuliuota kalba.

254.  Bepročiai – ne baisiausia. Baisiausia, kad jie kitus žmones paverčia bepročiais.

253.  Gyvenimas pilyje turi didelių pavojų – niekada nežinai, kas gyvena už sienos.

252.  Kokia spalva nugali, toks pasaulis ir yra.

251.  Kompetentingoms institucijoms trūksta tik kompetencijos.

250.  Gyvename laikais, kokių neturėjo būti.

249.  Baisu tai, kad pamirštami gražiausi žodžiai.
         Baisu ir tai, kad iš esmės pakeičiama jų prasmė.

248.  Jei gyvendamas tarp kitokių išlieki savimi, esi didis.

247.  Gero žaidimo kodas: abi pusės apsimeta, kad tiki viena kita.

246.  Be vertybinio turinio mokydamas operuoti išmokai ir nužudyti.

245.  Supratimas gali būti ir neadekvatus. Nesupratimas tik tyčinis.

244.  Kad galėtum akimis aprėpti visa mišką, turi pakilti virš jo.