Ten, kur fėjų slaptinga šalis
Ten, kur fėjų slaptinga šalis,
Niekas niekas įžengt neišdrįs
Be sapnų karalienės žinios.
Pamatys ji tave ir žinos
Ar bus fėjoms ramu ir saugu,
Būsi tu jų drauge ar draugu.
Tik tuomet kai žibintai pakvies
Sekti pasaką tylią nakties,
Sutviskės paslaptinga giria.
Pasirodo, ji stūkso šalia!
Turi ji mažučius vartelius.
Tas, kas doras, pro juos tepaklius.
O už jų užkerėta šalis.
Auga ten mėlyna obelis,
Jos šakelės – dangaus tęsinys,
Šaknys blizga rausvam vandeny.
O lelijos... auksinės spalvos.
Negalėtum juk taip sugalvot!
Miega fėjos lelijų žieduos,
Miegas jų toks auksinis, gražus.
Fėjos myli be galo gėles,
Ir tave į pievelę nuves.
Ten spalvotų drugelių šimtai!
Juk namuos jų kasdien nematai?
Tad, jau gulkis, užmerk akeles,
Karalienė sapnų nusives
Ten, kur stūkso didinga giria –
Fėjos nori sutikti tave.
...
Tad, jau gulkis, užmerk akeles...