O kas išdrįs į ilgesį kėsintis? –
Nei kas pavogs jį, nei parduosi...
Kol jį dar saugo ir širdis, ir mintys,–
Galbūt, ir aš jo neišduosiu.

Jis mano draugas, kartais tik praeivis,
Kuris aplanko, vėl nutolsta...
Tačiau širdy dar keičia dūžių kreivę –
Už tai baru jį... arba glostau...

Ar kas be ilgesio gyventi moka? –
Tokių dar nebuvau sutikus.
Todėl ir aš nemoku būt kitokia,
Kai glaustos ilgesys išdykęs...