Nuskins...
Jau svyra pilnos šakos vaisių...
Pro seną obelį vėl eisim,
Tačiau toks jausmas prisigretina,
Tarytum būtumei man svetimas...
Kadaise obuoliu sugundei...
Dabar gi – nuoskauda prabunda:
Juk aš daugiau nei obuolio verta!
Ir netgi priežastis visai ne ta...
Šypsaisi – obuolį nuskynęs
Man nuo šakelės apatinės...
O tą – raudoną, kabantį aukštai,
Nuskins jaunesnis, bet ne man. Kitai...