Išklojau kas tik ant širdies gulėjo –
Ir trūkumus, ir kombinacijas visas –
O salėje visi tylėjo,
Nuščiuvę laukė – bus audra!

Bet mūsų bosas – demokratas,
Nei barėsi, nei rėkavo – o ne!
Pasakė tyliai, trūkumus supratęs
Ir pažadėjo sutvarkyt... mane...